- kliaukte
- kliauktè prv. Vanduõ per kiẽmą kliauktè kliaũkia.
.
.
kliaukti — kliaũkti, ia, ė 1. intr. Vkš smarkiai lyti; smarkiai tekėti, bėgti, žliaugti: Mažas debesiūkštis, o kiek kliaũkia Grž. Tai lytus – visą dieną kliaũkia! Jrb. Po pietų kad ėmė lietus kliaukti Klov. Vanduo per kiemą kliauktè kliaũkia Rm.… … Dictionary of the Lithuanian Language